sanprotis

sánprotis sm. (1) 1. žr. samprotis 1: Keno koks sanprotis Tr. Tas sánprotis yra be pėdžių ir pamato Jn. 2. samprotavimas: Kuršaitis elgėtos žmonių kalboje negirdėjo. Tokiam sanpročiui padaryti duoda teisę skliaustų [ ] ženklas K.Būg. Ne pro šalį būtų paaiškinus savo sanpročius pavyzdžiais rš.